Ar pirmokui tikrai reikalingas telefonas?

Vaikui pradėjus lankyti mokyklą, ne vienai šeimai iškyla dilema: pirkti jam telefoną ar nepirkti? Ar tikrai jis būtinas, jei iki mokyklos automobiliu atveža tėtis, o po mokyklos saugiai pasiima mama?

Ar pirmokui būtinas telefonas – kokios yra naudojimo mokykloje taisyklės ir ko daugiau - naudos ar žalos - jie atneša? Šiuos klausimus pateikėme visapusiško ugdymo mokyklos „Sokratus“ pedagogui Justui Dalinkevičiui.
Mūsų visų gyvenimą vis labiau paveikia technologijos. Vaikų gyvenime technologijos – ne išimtis. Vienas didesnių šiuolaikinio žmogaus iššūkių - santykis su technologijomis ir gebėjimas jas naudoti pagal paskirtį. Neretas suaugęs žmogus gali išlaikyti tam tikrą distanciją nuo technologijų, todėl kyla didėlė problema ir aktualumas kalbėti apie vaiko ir technologijų santykį.

Pirmokas ateina į naują pasaulį, kuriame pilną naujovių, įdomybių. Pirmokas įgauna daug naujų įgūdžių, ne tiek akademine, bet ir technologine prasme. Kai kur jau bandoma diegti ir informatikos pamokas pradinėse klasėse, todėl kyla klausimas – ar reikia pirmokui mobilaus telefono?

Vienareikšmio atsakymo nėra, yra daug kintamųjų, nuo kurių gali keistis situacija. Jei vaikas yra pratinamas būti savarankiškas, tai yra, nueiti dalį kelio iki mokyklos vienas, dėl saugumo būtų protinga pirmokui turėti paprastą (neišmanų) mobilų telefoną. Egzistuoja praktika, jog sėkmingai į mokyklą atvykę vaikai paskambina tėvams, jog jie atvyko ir viskas gerai. Todėl tokiu atveju, pirmokui naudinga būtų turėti telefoną.

Kitu atveju, kodėl reikėtų telefono, yra papildoma veikla po pamokų ir didelis tėvų užimtumas, ilgos darbo valandos, slenkantis grafikas. Vaikui būtinas ryšio palaikymas ir domėjimasis jo gyvenimu, tai lemia jo tiek emocinį, tiek akademinį vystymąsį. Jei šeima didelė ir turi auklę, telefonas yra būtinas palaikyti ryšį su pirmoku. Auklė niekada neatstos tėvų, o telefonas – gyvo bendravimo.

Mokykloje telefonu naudojimosi taisykles nusistato kiekviena mokykla individualiai. Pakankamai dažna praktika – surinkti telefonus prieš pamokas ir gražinti telefoną po pamokų. Kiti – neleidžia išsitraukti iš kuprinių. Dar kiti naudoja telefonus ugdymosi procese. Svarbu viena – jog pirmoką kuo mažiau blaškytų išoriniai dirgikliai ir jis galėtų tobulinti savo gebėjimus mokykloje.

Kodėl nereikėtų pirmokui telefono? Tai iš dalies yra blaškantis daiktas, mokykloje vaikui pradeda rūpėti pažiūrėti, kiek valandų, pratęsti žaidimą, o jei telefono nėra, nėra ir nerimo, kurio priežastis – telefonas.

Ypač svarbu mokyti vaikus tinkamai naudoti ir riboti laiką prie technologijų. Technologijos sukelia priklausomybę ir ypač vaikams nėra gerai telefonai – jų kūnai lengviau sugeria elektromagnetinius spindulius.

Nereikia pamiršti, jog telefonas yra komunikavimo priemonė, todėl ir telefono žmogui reikia, kai atsiranda svarbių už šeimos narių asmenų, su kuriais būtina palaikyti ryšį. Kitu atveju, mokiniui telefonas daugiau žaidimo platforma, o ne komunikacijos priemonė. Todėl jei norime, jog vaikas turėtų autentišką santykį su technologijomis, turime pradėti tą santykį kurti mes, suaugusieji, o pamatę rezultatus, mokyti savo pavyzdžiu ir vaikus.