Kaip paruošti vaiką mokyklai ir ko turi nepamiršti tėvai

Šiuo metu vienas aktualiausių klausimų, kuris kamuoja jaunus tėvelius ir sukelia daug diskusijų – kelerių metų vesti vaiką į pirmąją klasę – šešerių ar septynerių? Kaip žinoti, ar vaikas yra pasirengęs mokytis ir tapti pirmoku? Kaip vaikui gali padėti tėvai? Mokyklos „Sokratus“ priešmokyklinės grupės pedagogės Agneškos Vinslavos komentaras.

Pradinio ugdymo pirmą klasę vaikas pradeda lankyti, kai kalendoriniais metais jam sueina 7 metai. Vaikas gali į mokyklą eiti ir anksčiau, jei jis yra subrendęs pradiniam ugdymui. Amžius čia yra svarbus, bet tai ne vienintelis veiksnys ir rodiklis. Visi vaikai vystosi pagal tam tikrus dėsningumus, jų raidos tempai yra skirtingi.

Svarbiausi požymiai, rodantys vaiko brandumą mokyklai:

Socialinė - emocinė raida: mokėjimas bendrauti ir bendradarbiauti su kitais žmonėmis. Mokėti pasakyti savo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą (adresą). Būti savarankišku (apsirengti, nusirengti, nueiti į tualetą). Mokėti būti ne tik su tėvais, bet ir kitais suaugusiais žmonėmis. Geras savęs vertinimas, jei patiria nesėkmę, bandymas pasiekti tikslą vėl iš naujo. Vaikas turi mokėti išklausyti nurodymus ir pateiktas užduotis atlikti iki galo. Labai svarbu yra mokėti valdyti savo emocijas, jausti, kada esi piktas, įniršęs ir pan.

Intelektinė raida: pažintiniai gebėjimai ir bendros žinios. Vaikas turi žinoti nemažai žodžių, papasakoti savo įspūdžius, kurti istorijas. Aiškiai tarti kalbos garsus. Suprasti skaičių sąvokas, daiktų savybes (dydis, svoris, spalva). Įsiminti dainelių žodžius ir eilėraščius. Gali samprotauti, daryti išvadas. Pastebi daiktų panašumus ir skirtumus. Gali išrūšiuoti daiktus pagal dydį, formą ir spalvą. Skiria garsus ir raides. Gali parašyti savo vardą.

Nuostata tapti mokiniu: noras mokytis, vaikas save mato kaip būsimą mokinį, domisi pasauliu, tyrinėja, klausinėja, mėgsta vartyti knygas, domisi raidėmis.

Vaiko sveikata ir fizinis aktyvumas: turi būti pakankamai išlavinti vaiko judesiai, gera stambioji ir smulkioji motorikos, akių ir rankų koordinacija. Vaikas turi kopijuoti linijas, figūras, spalvindamas neišlįsti iš kontūrų ribų, taisyklingai laikyti pieštuką.

Mokykloje reikalingi įvairūs gebėjimai: išraiškinga kalba, koordinuotas judėjimas, savęs suvokimas ir savigarba, savikontrolė, susivaldymas, bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai. Šie įgūdžiai turi būti ugdomi visada, ne tik prieš mokyklą.

Keletas namų darbų būsimam pirmokui ir jo tėvams:

• Mokykite vaiką savarankiškai apsirengti, nusirengti, susidėti rūbus.
• Pratinkite vaiką užbaigti darbą iki galo ir atlikti jį kruopščiai.
•  Skatinkite susitvarkyti savo darbo vietą.
•  Pripratinkite išklausyti kitą žmogų.
•  Mokykite vaiką orientuotis erdvėje (kairė, dešinė, kairės pusės apačia, viršus ir pan.)
•  Kai keliaujate, tarkite raides, skiemenis, žodžius, dainuokite.
•  Skaičiuokite, lyginkite, ko yra mažiau, o ko yra daugiau.
• Klauskite vaiko „Kodėl?“ Mokykite vaiką atsakyti pilnu sakiniu: „Todėl, kad....“
•  Mokykite naudotis žirklėmis.
• Mokykite dirbti su popieriumi. Parodykite, kad galima lapą kirpti ne tik per vidurį, bet ir iš kraštų.
• Skatinkite vaiką kurti pasakojimus su iliustruotais piešiniais.
•  Leiskite vaikui pasidžiaugti mokymosi priemonėmis.
•  Įpratinkite vaiką saugiai elgtis gatvėje ir parodykite jam saugiausią kelią į mokyklą/namo.
•  Nepamirškite fizinio aktyvumo, tai atpalaiduoja kūną po sunkios, įtemptos veiklos.

Psichologinis vaiko pasiruošimas mokyklai ir tėvų pagalba

Daugelio dalykų, vykstančių mūsų gyvenime, sėkmė priklauso nuo atitinkamo pasiruošimo. Psichologiškai pasiruošęs vaikas labiau pasitikės savimi, sugebės kontroliuoti savo elgesį ir, manoma, kad labiau norės eiti į mokyklą ir mokytis.

Mokykla ir mokslo metai kelia didelį nerimą tėveliams ir, be abejo, pačiam vaikui. Labai svarbu tėveliams atsakinėti į vaiko keliamus klausimus, kalbėtis su juo, galbūt papasakoti ką nors iš savo mokyklos laikų. Artimųjų padrąsinimas ir dėmesys teigiamai veikia vaiko požiūrį į mokyklą.

Ruošiant vaiką į mokyklą būtina jam sudaryti sąlygas patirti sėkmę, ugdyti jo vidinę motyvaciją, išmokyti naujų dalykų. Mokymosi procesas reikalauja daug pastangų ir valios. Vaiką reikia skatinti darbą atlikti iki galo, kad tai padaręs jaustų pasitenkinimą. Ne mažiau svarbu padėti vaikui išgyventi nesėkmę, įtikinti jį, kad nesėkmė yra laikinas dalykas.

Mokykloje vaikui reikės susitaikyti, kad ne viskas bus taip, kaip jis nori, pirmiausia čia vyks pamokos, po to – žaidimai. Tai galima taikyti ir namuose: vaikas turi žinoti, kad pagal savo amžių jis turi tam tikrų pareigų, darbų, tad kai juos atliks, tada galės žaisti. Pavyzdžiui, iš pradžių skaito knygą, o tada žaidžia kompiuteriu.

Mokymuisi reikia naudoti situacijas iš kasdienio gyvenimo. Labai svarbu, kad mokymasis būtų natūralus ir smagus. Nereikėtų duoti per daug užduočių, taip vaikas gali prarasti norą mokytis. Labai griežtų ir kontroliuojančių tėvų vaikai sunkiau sukaupia dėmesį ir yra priešiškai nusiteikę, nenori eiti į mokyklą.

Būsimam pirmokui visas mokymosi priemones rekomenduotina nupirkti ankstėliau. Taip vaikas spės susipažinti su jomis, palies, pačiupinės. Tai irgi padeda formuoti tinkamą vaiko nusiteikimą mokyklai.

Pratinkite vaiką prie būsimos dienotvarkės – kada jam reiks eiti miegoti, kada keltis, mitybą taip pat stenkitės priderinti prie būsimos mokyklos dienotvarkės. Aiški dienotvarkė padės vaikui lengviau adaptuotis mokykloje.