Kalbų mokymosi programėlės, dirbtinio intelekto įrankiai ir interaktyvios platformos šiandien vis dažniau tampa vaikų kasdienybės dalimi. Užsienio kalbų mokomasi ne tik klasėje – vaikai jas girdi socialiniuose tinkluose, žaidimuose, vaizdo įrašuose, o pirmuosius žodžius neretai išmoksta telefone. Tačiau pedagogai pabrėžia: technologijos gali padėti pradėti mokytis kalbos, bet jos nepakeičia gyvo bendravimo, mokytojo ir realių situacijų, kuriose kalbą reikia vartoti.
„Programėlės gali padėti išmokti žodžių ar gramatikos pagrindų, tačiau kalbai būtinas žmogus – su juo reikia kalbėtis, bendrauti ir praktikuotis. Tikrasis mokymasis vyksta gyvame santykyje“, – teigia VDU licėjaus „Sokratus“ ugdymo vadovė Vitalija Latožaitė.
Užsienio kalbų mokymasis programėlėse – pirmasis žingsnis
Pasak „Cambridge Assessment English“ programos koordinatorės Jolantos Liubkevič, technologijos gali būti naudingos, kai padeda vaikams dažniau susidurti su kalba, kartoti žodžius ar atlikti interaktyvias užduotis. Vis dėlto vien žodyno neužtenka. „Programėlės gali padėti išmokti žodyną, tačiau niekas nepakeis mokytojo ar gyvo bendravimo, kuriame tas žodynas naudojamas. Žinoti žodį ir gebėti jį pritaikyti gyvenime – du labai skirtingi dalykai“, – sako J. Liubkevič.
Tuo tarpu ispanų kalbos mokymo centro „Idioma“ vadovas ir ispanų kalbos mokytojas Martynas Banys pastebi, kad programėlės iš tiesų paskatina domėtis kalbomis. Į kursus vis dažniau ateina žmonės, kurie pagrindus jau būna įgiję savarankiškai. „Pastebime, kad daugiau žmonių registruojasi į aukštesnio lygio kursus, nes jau būna pradėję mokytis per programėles. Jie ateina turėdami žodyno pagrindus ir tada nori daugiau kalbėjimo praktikos grupėje“, – sako M. Banys.
Jis pažymi, kad programėlės ypač tinka pradedantiesiems – jos padeda sukaupti pirmąjį žodyną, priprasti prie kalbos skambesio ir išlaikyti kasdienį kontaktą su kalba. „Žmogus gali net nepajusti, kad mokosi – tai tampa kasdieniu įpročiu ar net pramoga – tam pakanka ir 10-20 minučių per dieną“, – aiškina M. Banys.
Vis dėlto, kaip teigia specialistas, aukštesniame lygyje jų nebepakanka, nes kalbai reikalingas spontaniškas bendravimas, reakcijos ir gyvas dialogas, kurio programėlės pilnai nepakeičia.
Gyvas bendravimas – didžiausia motyvacija mokytis kalbų
Pedagogų teigimu, šiuolaikiniams vaikams vien vadovėlių nebepakanka. Kalba geriausiai įsitvirtina tada, kai ji tampa natūralia aplinkos dalimi – skamba pamokose, renginiuose, projektuose, pokalbiuose ir kūrybinėse veiklose.
Kaip teigia V. Latožaitė, puiku, jei mokiniai su ispanų, ar kita, kalba susiduria ne tik per pamokas. Būtent dėl to svarbu, ar mokykloje yra organizuojamos ispanakalbių šalių šventės, Europos kalbų dienos veiklos, projektiniai darbai, o aplinkoje atsiranda ispaniškų užrašų. „Jeigu vaikai pamato, kad gali susikalbėti su bendraamžiais iš kitų šalių, tai tampa didžiausia motyvacija. Kai atsiranda žaidybinių elementų, mokiniai daug labiau įsitraukia ir nebejaučia mokymosi kaip sunkios pareigos. Jokios programėlės to neatstos“, – sako V. Latožaitė.
Anot jos, pedagogai taip pat dažnai dalijasi pastebėjimais, kad didžiausias lūžis įvyksta tada, kai vaikas supranta, jog kalbos jiems gali prireikti realiose situacijose – norint susikalbėti su bendraamžiais, kelionėje ar tarptautiniuose projektuose.
Kodėl Lietuvoje populiarėja ispanų kalba?
Specialistai pastebi, kad ispanų kalba Lietuvoje tampa vis rimtesne anglų kalbos konkurente. M. Banys teigia, kad ispanų kalbos populiarumą lemia jos paplitimas pasaulyje, kultūrinis patrauklumas ir augantis šeimų susidomėjimas Ispanija. „Ispanų kalba laikoma lengviau išmokstama nei kai kurios kitos užsienio kalbos, o jos populiarumas pasaulyje – itin didelis. Dalis šeimų planuoja gyvenimą ar keliones Ispanijoje, todėl vaikai tampa labiau motyvuoti mokytis“, – sako M. Banys.
Specialistų teigimu, būtent nuolatinis kontaktas su gyva kalba – per pokalbius, muziką, filmus, keliones ar tarptautines veiklas – padeda vaikams ne tik išmokti žodžių, bet ir pradėti kalba naudotis natūraliai. Programėlės gali sukurti mokymosi iliuziją – žmogui atrodo, kad jis daug mokosi, tačiau realiose situacijose pritaikyti žinias būna sunkiau.
„Per programėlę galima išmokti žodžių ir frazių, tačiau gyvoje kalboje žmogus gauna struktūrą, aiškų progresą ir nuolatinę praktiką. Tai labai svarbu norint iš tikrųjų pradėti kalbėti,“ – dalijasi ispanų kalbos mokytojas.
Straipsnis pirmą kartą publikuotas naujienų portale „Delfi“.
